Shia musulmonai

Korano stebuklai. Surų išdėstymo tvarka Korane

Kalbant apie surų (skyrių) išdėstymą Korane, orientalistai rašo, kad pradžioje išdėstytos ilgesnės, Medinos suros, o gale – pagrinde trumpos, Mekos. Bet šis Korano surų išdėstymo principas yra dažnai pažeidžiamas (suardomas). Orientalistai tai aiškina kaip atsitiktinius faktorius.

Tuo tarpu Korane nėra nieko atsitiktinio. Pabandysime sudaryti pačią paprasčiausią matematinę diagramą. Horizontalioje ašyje (x ašyje) išdėstysime Korano surų numerius nuo 1 iki 114 (Korane iš viso 114 surų), tik išdėstysime juos iš dešinės į kairę, nes taip rašo arabai. O vertikalioje ašyje (y ašyje) išdėstysime ajatų skaičių (eilių surose) nuo 1 iki 286 (286 pats didžiausias ajatų skaičius vienoje suroje). Toliau pažymėsime kiekvienos suros numerio ir ajatų skaičiaus toje suroje susikirtimo taškus. Pavyzdžiui, 1-a sura turi 7 ajatus – tai vienas taškas, 2-a – 286 ajatus, tai antras taškas ir t.t. iki 114-os – 6 ajatai. Tokiu būdu gausime daug taškų koordinačių erdvėje. Bet tai ne atsitiktinė daugybė taškų, jie sudaro trimatį kaligrafinį žodžio ALLAH užrašą arabiškai.

O dabar tegu kankinasi ateistai, agnostikai ir visi kiti Islamo nedraugai, galvodami „racionalų“ šio fakto paaiškinimą. Koks tai pasigailëtinas užsiëmimas – gaišti laiką, padovanotą Aukščiausiojo, Tiesios priëmimui, galvojant visokias melagingas hipotezes!

Paliksim abejonę

Va kaip dësto savo išvadas Ankaros universiteto mokslinio fakulteto studentas Jusuf Kerkuklu: „Aš atlikau 112 Korano suros „Ihlas“ (Nuoširdumas) tyrimą ir suskaičiavau suroje naudotų raidžių kiekį. Paaiškëjo, kad šią surą iš viso sudaro tik 47 raidës; joje panaudota 13 arabų abėcėlės raidžių, kai kurios iš jų pasikartoja. Taigi, raidës suroje randamos tik po vieną kartą ir po 2 kartus, ir po 3 kartus, ir po 4, ir po 5, 6 ir 12 kartų. Šias 13 raidžių, atsižvelgdamas į jų išsidëstymą suroje, aš sudëjau į eilę statmenai, t.y. pima raidë – pačiame viršuje, po ja antra raidë, toliau trečia ir t.t., o apačioje – horizontaliai, atsižvelgdamas į Korano skaitymą – iš dešinës į kairę, išdësčiau skaičius, kurie reiškia, kiek kartų šioje suroje pasikartojo šios raidës. Gavosi savotiškas grafikas. Raidžių ir joms atitinkančių skaičių susijungimo vietose atsirado keletas taškų. Aš sujungiau tuos taškus ir aiktelëjau iš nuostabos. Gautoje diagramoje buvo pavaizduotas arabiškas žodis ALLAH – vardas to Vienintelio, apie kurį buvo paskelbta suroje „Ihlas“: „Sakyk: „Jis – Allah‘as – vienintelis“. (Sura „Ihlas“, ajatas 1).

Tegu praeina ne 14 amžių, o 14 tūkstantmečių, bet ir tada tiesa liks tiesa. Nebus galo moksliniams ir paprastiems įrodymams, per kuriuos apie Save primins Aukščiausiasis ir tegu tai būna pamoka tiems, kas Jį neigia.

Svarbiausia, kad žmogus išsaugotų orumą ir, kad jis atrastų norą pažinti save. Ir tada į jo sielą ateis malonë ir maldos.

Stebuklas Mendelejevo lentelėje

Dieviškas įrašas atsispindi ir chemijoje. Šio atradimo autoriumi tapo Vadžihi Burdurlu – cukraus fabriko direktorius ir chemijos Instituto inžinierius (Turkija). Jis taip aprašo savo darbo rezultatus ilgomis bemiegëmis naktimis:

„Paskutiniais metais aš pradëjau galvoti apie tai, kad įmanoma diagramų pagalba išvesti Aukščiausiojo vardą, kuris neabejotinai turi vietą tiek chemijoje, tiek ir visame, kas egzistuoja Pasaulyje. Dël to, pirmas dalykas ką aš padariau, buvo cheminių elementų periodinës sistemos tyrinëjimas.

Diagramoje, horizontalioje ašyje, aš išdësčiau elementų grupių numerius nuo 0 iki 8, taip, kaip jie išdëstyti periodinëje sistemoje. O vertikalioje ašyje išdësčiau jų atomų numerius. Rezultate, jų susikirtimo vektorių taškai parodë aiškų „ALLAH“ vaizdą, bet gale žodžio aš atkreipiau dëmesį, kad raidë „H“ išëjo atvirkščia. Tą naktį aš nesumerkiau akių. Kitą rytą aš pamačiau, kad suklydau dëliodamas elementus eilëje ir ištaisiau klaidą žinoma, raidë „h“ tuojau pat įgavo tesingą padëtį.

Labiausiai šiame darbe stebino tai, kad apverčiant šią diagramą antraip (t.y. grupių numerius ir atomų numerius iš viršaus į apačią) vël gi atsirasdavo aiškiai išreikštas Aukščiausiojo vardas „ALLAH“.

Ar Jūs žinojote? (1)

Keitas Moras, universiteto Toronte anatomijos ir embriologijos profesorius, knygų „Klinikinë anatomija“, „Iki mūsų gimimo“ ir darbo „Žmogaus vystymasis“ išversto į 8 pasaulio kalbas, autorius pasakë: „... kaip galëjo Muhammad‘as, taika jam, taip tiksliai aprašyti embrioną ir jo vystymosi fazes prieš 1400 metų, jei mokslininkai apie tai sužinojo tik prieš 30 metų?

Aš džiaugiuosi galëdamas prisidëti aiškinant ajatų prasmę, kuriuose eina kalba apie žmogaus sukūrimą. Man tapo aišku, kad šie ajatai neabejotinai buvo apreikšti Dievo Muhammad‘ui, taika jam, nes šie pareiškimai buvo patvirtinti visai neseniai, praëjus 14 amžių nuo tada, kai gyveno Muhammad‘as, taika jam.

Šie faktai tapo įrodymu to, kad Muhammad‘as yra Dievo pasiuntinys. Aš nesusidūriau su kokiais nors sunkumais pripažindamas tai, kad Koranas – tai Allah‘o Žodis, ir nusprendžiau parašyti islamišką papildymą prie trečio savo knygos „Žmogaus vystymasis“ leidimo.

Profesorius Tasaþža Tasažon – vienas iš didžiausių anatomijos srities mokslininkų Tailande, anatomijos katedros ir medicinos instituto vadovas Bankoke, pasakë: „Per paskutinius keturis metus mane pritraukë Šventasis Koranas, kurį man padovanojo. Aš tikiu tuo, kad tai, kas paminëta Korane prieš 1400 metų, yra tiesa, kurią galima įrodyti moksliniais metodais.

Vertinant tai, kad Pranašas Muhammed‘as, taika jam, nemokëjo skaityti ir rašyti, ši tiesa galëjo jam būti perduota tik kaip Visažinio Kūrėjo apreiškimas, kuriuo, be abejonës, yra Allah‘as. Todël aš galvoju, kad atëjo laikas paliudyti tai, kad „nëra dievo išskyrus Allah‘ą ir Muhammad‘as – Jo Pranašas!“ Ir tai brangiausias dalykas, ką aš gavau pažinęs šią religiją.“

Profesorius Rëjus, vienas iš pačių žinomiausių jūrų geologijos specialistų JAV, pasakë: „Sunku įsivaizduoti, kad šios žinios egzistavo tais laikais, prieš 14 amžių. Kai kurios mintys yra bendro profilio, bet detalus reiškinių aprašymas – tai ypač sudëtingas reikalas, todël galima tvirtinti, kad tai nëra paprastos žmogiškos žinios. Paprastas žmogus negalëtų taip aiškiai paaiškinti tokius reiškinius. Todël aš numanau kažkokios antgamtiškos jëgos egzistavimą, išeinančios už žmogaus sugebëjimo ribų“.

Profesorius Šreideris iš Graikijos, vienas iš didžiausių mokslininkų-okeanologų, pasakë: „Aš, kaip krikščionis galvoju, kad nebūtinai reikia matyti mokslą tik tokį, koks jis yra. Būtina matyti jį kiek galima plačiau – iš religinës pusës.

Daugelio religijų pagrindiniai veikëjai galvoja, kad mokslas gali kai ką gauti iš religijos. Vis dëlto dažnai, kai mokslas žengia į priekį ir progresuoja, religija atsitraukia ir regresuoja.

Šiuo atveju mes matome visiškai kitokį dalyką. Tai kas vyksta pasaulyje iš tikrųjų patvirtina tai, kas pasakyta Korane. Iš tikrųjų, tai, kas pasakyta Korane prieš 1400 metų yra Tiesa, kurią tik šiandien atskleidžia mokslininkai.

Aš manau, kad labai svarbu pranešti apie tai mokslininkams visame pasaulyje“.

Profesorius Alfredas Korneris iš JAV, vienas iš didžiausių visame pasaulyje žinomų biologų, pasakë: „Daugelio peržiūrëtų dalykų tuo laiku buvo neįmanoma įrodyti. Bet naudojantis šiuolaikiniais moksliniais metodais šiandien galima įrodyti tai, ką prieš 1400 metų pasakë Pranašas Muhammad‘as, taika jam.

Čia reikia galvoti apie daug ką, tuo pačiu ir apie tai, iš kur Muhammad‘as, taika jam, paëmë šią informaciją? Juk jis buvo neraštingas žmogus.

Praktiškai negali būti, kad jis galëjo ką nors sužinoti, nes mokslininkai sužinojo visa tai tik paskutiniaisiais metais, naudodamiesi sudëtingais šiuolaikiniais techniniais būdais ir metodais. Tam, kad būtų galima įrodyti, kad Koranas apreikštas Muhammad‘ui, taika jam, galima paimti kaip pavyzdį ajatą, kuriame kalbama apie bendrą Visatos pradžią: „Negi nematë tie, kurie netikëjo, kad dangus ir žemė buvo sujungti ir Mes juos atskyrëme ir sukūrėme iš vandens visa kas gyva“.

Žmogus prieš 1400 metų, nieko nežinodamas apie branduolinę fiziką, negalëjo savo protu pasiekti tiesą, susidarančią iš to, kad Žemė ir kitos planetos susikūrë vienodai.

Aš galvoju, kad jei surinkti žinias, esančias Korane, tarp jų apie Žemę ir jos atsiradimą ir bendrai apie mokslą, tai galima sakyti, kad tos žinios patikimos ir teisingos, ir tai galima įrodyti moksliniais metodais.

Iš knygos „Koranas kaip mokslo žinių šaltinis“

Ar Jūs žinojote? (2)

... kad imamas Džafar as-Sadik (tegu būna taika su juo!) atsakydamas į klausimą apie Dievo esmę pareiškë: „Jis visiškai skiriasi nuo visų kitų esybių. Jis – nematerialus, neturi formos. Jausmais Jo pajusti neįmanoma, kaip ir neįmanoma nustatyti Jo buvimo vietos, nei fantazijos pagalba, nei galvojimu įsivaizduoti Jo neįmanoma. Laiko tëkmë ir amžių kaita bejėgiai pakeisti Jį, nes Jis nepavaldus pasikeitimams.“

... kad ne tik žmogus nusilenkia Dievui, bet ir visi sutvërimai aukština ir garbina Jį. Šventajame Korane pasakyta: „Šlovina Jį septyni dangūs ir žemė, ir tie, kas ant jos. Nëra nieko, kas nešlovintų Jo garbinimu, bet jūs nesuprantate garbinimo jų. Iš tikrųjų Jis – geras, atleidžiantis“. (Sura 17, ajatas 44).

... kad fizikas Klodas M. Chašavje rašë: „Schema arba sistema, arba konstrukcija, arba tai, kas atsirado, galëjo atsirasti dviem keliais: arba atsitiktinai, arba kūrybos ir projektavimo keliu. Kuo sistema sudëtingesnë, tuo mažesnë galimybë, kad ji galëjo atsirasti per atsitiktinumą. Ir mes, būdami okeane šios tobulybės, galime tik tikëtis Aukščiausiojo egzistavimo. Kas liečia antrą kelią, į kurį man šiuo atveju norëtųsi atkreipti dëmesį, tai šio pasaulio projektuotoju negali būti materiali būtybė. Aš galvoju, kad Maloningas Aukščiausiasis nematerialus. Aš viliuosi, kad egzistuoja nematerialus. Nes aš, kaip fizikas, jaučiu būtinybę buvimo nematerialios pirminës priežasties. O ir mano filosofija leidžia nematerialaus dalyvavimą, taip kaip neįmanoma jausmais suprasti gamtos, vadinasi, kvaila neigti jo egzistavimą dël mokslo nesugebëjimo suprasti to. Dar daugiau, šiuolaikinë fizika išmokë mane, kad gamta pati sau negali organizuoti arba pašalinti kontrolę sau“.

... kad visata atsirado, kaip rezultatas sprogimo taško su nuline apimtim. Šis galingas sprogimas, davęs pradžią visatai, buvo pavadintas Big Bang (didelis sprogimas) ir šis pavadinimas įsitvirtino ir kaip pačios teorijos. Būtina paminëti, kad terminas nulinis tūris naudojamas teoriškai išreikšti šiam klausimui. Nes tik šiuo išsireiškimu mokslas gali apibūdinti nebūties supratimą. Išeinančios už žmogaus supratimo ribų. Iš tikrųjų, taškas su nuliniu tūriu reiškia nebūtį, nieką.

Visata atsirado iš nebūties, kitais žodžiais tariant, buvo sukurta. Ši didingiausia tiesa, atrasta šiuolaikinës fizikos tik parëjusio šimtmečio pabaigoje, buvo mums pranešta Korane dar prieš 14 amžių: „Sutvërëjas naujų dangaus ir žemės!..“ Šventasis Koranas. Sura „Gyvulys“, ajatas 101.

Kaip parodë didžiojo sprogimo teorija, visi visatos kūnai pradžioje buvo viename ir po to atsidalino vienas nuo kito. Kita vertus atvira teorija šis faktas buvo paskelbtas Korane dar prieš amžius, kai žmonijos supratimas apie visatą buvo visiškai skurdus.

„Negi nematë tie, kurie netikëjo, kad dangūs ir žemë buvo sujungti, o Mes juos atskyrëme ir padarëme iš vandens visokius dalykus gyvus. Nejaugi jie nepatikës?“ Šventasis Koranas. Sura „Pranašai“, ajatas 30.

Tai yra viskas, tame tarpe dar nesukurti dangus ir žemë buvo sukurti iš vienintelio taško galingu sprogimu ir po to įgavo dabartinës visatos bruožus. Lyginant Korano ajatus ir didžiojo sprogimo teoriją, tarp jų stebimas neįtikëtinas panašumas. Pats ryškiausias ir nepaneigiamas didžiojo sprogimo įrodymas, t.y. visatos sutvërimo iš nieko, yra visatos didëjimas. Mokslas tai atrado tik praëjusiame amžiuje, kai tuo tarpu ta pati tiesa buvo pateikta Korane jau prieš 14 amžių:

„Ir dangų Mes išjudinome rankomis, juk Mes platintojai“

Šventasis Koranas. Sura „Platinantys“, ajatas 47.

... kad A. Eifelio pagalbininkas, Morisas Kiochlinas, projaktuojant įžymųjį Eifelio bokštą pritaikë žmogaus organizmo šlaunikaulio struktūrą. Rezultatas: lengvas ir tvirtas statinys. Šis kaulas, pasitarnavęs kaip įkvëpimo šaltinis, turi vamzdžio formą ir tuo pačiu metu korytą vidinę struktūrą, kuri suteikia kaulams lankstumą ir lengvumą, tuo pačiu nei kiek nesumažina tvirtumo.

Ar Jūs žinojote? (3)

... kad, jeigu žemės pluta būtų storesnė keliom pėdom, nei ji yra dabar, tai ji sugertų anglies dvideginį ir deguonį ir augalų gyvybė žemėje būtų neįmanoma.

„... Ir žemę Mes nutiesėme, ir numetėme ant jos tvirtai stovinčius, ir užauginome ant jos įvairius dalykus pagal svorį.“ Šventasis Koranas. Sura „Al-Hidžr“, ajatas 19.

Jeigu Žemė būtų tokio dydžio kaip Saulė ir turėtų tokį tankį, tai jos trauka viskam, kas yra ant jos padidėtų 150 kartų. Jos oro apvalkalas sumažėtų iki 4 mylių ir vandens garavimas pasidarytų neįmanomas. Atmosferos spaudimas padidėtų iki 150 kg/cm² ir gyvūnų svoris, kuris dabar lygus 450 g pasiektų 67,5 kg. Žmogaus išmatavimai taipogi sumažėtų, o kontinentinis gyvenimas taptų labai sunkus gyviems organizmams. Iš tikrųjų Allah‘as Išmintingas ir Visažinis!

... kad Saulė, esanti vidutinio dydžio žvaigždė, 1 milijonu 300 tūkstančių kartų didesnės apimties už Žemę, o taip pat jos temperatūra paviršiuje siekia 6000 Cº, viduje pasiekia keletą milijonų laipsnių, užtems?

Nepaisant D. Gamofo pareiškimų, saulės temperatūra ir šviesos ryškumas paaiškinamas ne anglies degimu, iš kurios, kaip manoma, susidaro jos kūnas, o branduolinio skilimo reakcija, kuri, kaip mes žinome, išskiria daugybę energijos. Tokiu būdu, Saulės atomai skildami virsta energija, o jos masė palaipsniui mažėja. Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad Saulė kiekvieną minutę praranda po 4 milijonus tonų savo masės, bet jos masė tokia didžiulė, kad ir po 1000 metų jos sumažėjimas jai bus praktiškai nepastebimas. Palaipsniui, prabėgus daug laiko, nuolatinis masės praradimas prives prie laipsniško gesimo ir, pagaliau, prie visiško šios milžiniškos žvaigždės užgesimo, šiandien apšviečiančios pasaulį, kuriame mes gyvename. Toks pats likimas laukia ir visų likusių žvaigždžių. Šie faktai buvo išdėstyti Šventajame Korane dar tada, kai ne tik Arabų pusiasalyje, bet ir visame pasaulyje nei vienas mokslininkas neturėjo nei mažiausio supratimo apie aukščiau pateiktus teiginius.

... kad Izraelis, verčiant iš hebrajų kalbos, reiškia „Dievo vergas“ ir pranašas Jakub (biblinis Jokūbas) ir yra tas pats Izraelis.

... kad Visatos orbitos turi ne tik dangaus kūnus. Taip pat ir galaktikas pribloškiančiu greičiu plaukiančias po joms duotas orbitas ir nei vienas iš šių kūnų nesusiduria su kitu. Suprantama, tais laikais, kai buvo apreikštas Šventasis Koranas, žmonija net nenutuokė apie visa tai. Tai tapo žinoma dėka šiuolaikinės fizikos, astronomijos tyrinėjimų ir gigantiškų teleskopų. Todėl tuo metu neįtikėtina, neįmanoma kalbėti apie kosmosą, kaip tame ajate „Prisiekiu dangumi, valdytoju kelių (žvaigždžių kelių)“. Tačiau, tuo metu apreikštas Šventasis Koranas, atskleidžia mums šia tiesą, nes Koranas – tai Aukščiausiojo Allah‘o žodis.

... kad suroje „At-tauba“ (Atgailavimas) nėra frazės „Bismi llahi ar-rahmani ar-rahim“, kai tuo tarpu suroje „An-naml“ (Skruzdėlės) ji pakartota dukart: pirmame ir trisdešimtame ajatuose. 30 ajate ši frazė yra panaudota kaip karaliaus Solomono laiško karalienei Belkis (Savos karalienei) pirmasis sakinys.

... kad visi Dieviški apreiškimai, kuriuos skelbė Pranašai (Taika jiems!), sutampa vienu atžvilgiu – tikėjimu Dievu, Jo universalumu, kvietimu ir nuolankumu Aukščiausiajam, tikėjimu pomirtiniu gyvenimu, apreiškimu ir pranašavimu. Skirtumai dieviškoje misijoje sutinkami tik kai kuriuose kulto momentuose ir jų atlikime, kai kuriuose įstatymuose ir taisyklėse. Bet pati užbaigčiausia ir tobuliausia, žiūrint į programą, organizaciją ir teisę, yra Islamo religija. Islamo religija – misijos viršūnė, o Muhammad‘as – pranašų antspaudas!

... kad, nežiūrint į iškraipymus, kurie buvo padaryti su Evangelija ir Tora, tie tekstai, kurie pasiekė mus, vis dar perduoda informaciją apie atėjimą Dievo pasiuntinio – Muhammad‘o. Ir Toroje, ir Evangelijoje minimi pačio Pranašo Muhammad‘o charakterio bruožai, nurodoma jo pamokslavimo vietos, jo vardas, pagrindiniai jo pamokymų nuostatai. Būtent dėl to daugelis judėjų ir krikščionių, kurie buvo Pranašo amžininkai ir jo pamokslų liudininkai, priėmė islamą, nes rado jo charakterio bruožus ir vardą savo Toroje ir Evangelijoje.